Po 1750 dienu...

Sakoma, kad meile trunka trejus metus. 2004 metais, gruodzio 22 diena palikdamas Filipinus, prizadejau, kad grisiu. Sunku teseti zodi ir islikti istikimam, kai esi taip toli. As likau istikimas. Meile truko penkis metus ir as grizau.

Ar galima myleti svetima krasta? Galima. Pajutau tai, kai susijaudines pilotas nerangiai nutupde 180-vieti lektuva Filipinu zemeje. Pajutau kaip suvirpejo sirdis. Lyg manes oro uosto laukimo saleje penkis metus nematyta mylimoji lauktu...

















***

Buuuumpt!!!! Musu puspilnis lektuvas kaip vinis kalesi i Negros salos didziausio oro uosto asfalta. Viena akimirka pagalvojau, kad tuoj pasvirsime ant sono ir issipildys baisiausi scenarijai. Pilotas susitvarke, o filipinieciai is dziaugsmo pradejo ploti - reiskia tikrai buvo netiketas blynas, galbut pirmasis musu pilotui? Jei taip, tai truputi prisviles.

Filipinuose yra 7107 salos. Vietiniai juokauja ( o gal ir ne) kad atoslugio metu ju lieka 1507... Atskristi i Negros salos sostine Bacoloda pasirinkau neatsitiktinai. Mano saunusis draugas Tonis (Anthony Regalado Harris), kuri degtine vaisinau Vilniuje ir viskiu Aberdyne buvo pakankama priezastis zengti koja siame kraste. Jis yra vertas atskiros istorijos. Trumpai: gime Filipinuose, bet veliau isvyko i Amerika, kur gyveno su savo seima. Tarnavo Busho armijoje, saude i kojas Irake, saugojo orlaivius Kuveite, kol suprato, kad gyvenime yra kur kas daugiau, nei ginklai. Grizo i Filipinus, pasistate nama, nusipirko zemes cukranendriu plantacijoje ir pradejo mokytis slaugu mokykloje... Jo protas astrus, sirdis bedugne, juokeliai riestis i kamuoliuka verciantys.















Isejus is oro uosto mus turejo pasitikti Tonio draugas Deivas. Nelabai zinojau, kaip jis atrodo, todel pradejom instynktyviai atsisukineti i bet kuri saves link mojanti. Tokiu buvo daug. Visi taksistai. 5 minutes laukimo prailgo, kol salia musu kaip angeliukas juodais sparnais atsirado zavinga mazyte moteriske.

"Are you from Lithuania?!", - im Tony's best friend, lets go with me! Vis dar nustebe sekeme entuziastingai moteriskei is paskos. O kas ji tokia, ir kur tas Deivas???

Moteriskes vardas buvo Ela. Ji labai daug snekejo ir be parasciu sypsojosi. Bet as sunkiai ja girdejau, uz akiu kibo pro sali begantys vaizdai, taip matyti, taip zinomi, taip pasiilgti. Cia pat masinoje atsidure ir Deivas, o po keliu minuciu mes sustojome prie Tonio mokyklos. Autobusiuka apsupo keliolika baltais chalatais vilkinciu slaugiu ir slaugu (Juste, mano keliones partnere is pradziu pagalvojo, kad ten virejai) garsiai choru saukianciu "Labas! Welcome to Negros island!". Geresnio sutikimo negalejo buti. Nespejau susivokti, kai dusau meskeno Tonio siltuose ir teviskuose gniauztuose.

Filipinieciai - pasele edrunai. Valgo maziausiai 7-8 kartus per diena. Visiskai nenuostabu, kad pirmoji vieta, kur mus nusiveze, buvo restoranas. Velgi ta pati selmiska restoranu prieblanda, tie patys nuostabiai klaikus karaoke dainininku balsai, tas pats dumu kvapas. Tie patys slovingi ryziai ir nepakartojamas juros maistas. Dangiska. Per vakara spejome pavalgyti 2 kartus.

Viskas uzsibaige kaip ir dazniausiai - nesvankiais nekaltais juokeliais (drovieji filipinieciai juos dievina), o kompanija palaikes jordanietis raudonavo ir niekaip negalejo selmes Elos prasomas garsiai pasakyti kaip bus krutys arabiskai. Arabiskai tai "gabzez". Na, o filipinietiskai bendrine kalba tagalogu - tutoys (arba, kaip Ela pakomentavo - "Two Toys for men").

















Gili naktis atslinko Tonio namuose. Salia jo JAV veliavos pakabinau trispalve. Uzmigti niekaip negalejau, vis girdejau keistus driezu kniaukimus, per stoga besilauzianti tropini lietu ir rimstanti savo sirdies pulsa.