Aklimatizacija

Kodel manes niekas nebevadina Joe!? Jau dvi dienos Filipinuose. Nei vieno kreipinio i mane - "Hey, Joe", kuri girdedavau kasdien simtus kartu gyvendamas Mindanao ir keliaudamas per desimtis salu, iskaitant ir dabartine buvimo vieta - Negros sala.

"Hey, Joe" - iprastas filipinieciu kreipinys i baltaodzius vyrus. Cia kalti JAV kareiviai, marsirave po Filipinus II-ojo Pasaulinio karo metais. Daznai ju vardai budavo James, John, Jonathan, Joshua. Kad butu paprasciau, vietiniai juos visus pradejo vadinti Joe. Visos sios istorijos auka tapau ir as. Ir man dabar nepatinka, kad jie nebevadina manes Joe!

Bet Filipinu trauka nuo to nenublanksta. Pirmaji ryta is miego pakele gaidys. Visiskai nenuostabu, jie siame archipelage dirba uz zadintuvus. Filipinai garseja kruvinomis gaidziu pestynemis, o Negros sala - tu kruvinu pestyniu dalyviu veisyklomis. Geras gaidys - pestukas yra didelis turtas. O kai kuriems filipinieciams net svarbesnis uz zmona. Sios keliones metu noriu sugrizti i Davao "Matina Galera" ir vel isvysti "gladiatoriu kovas". Papasakosiu ir jums.

Su laiko zonomis kolkas susitvarkau sunkiai. Uzmigti nesiseka iki 2 nakties (tada Lietuvoje 10 vakaro), o ryte visi jau juda apie 8, kai Marijos zemeje vyksta pats snaudimas. Mano smegenys ir kunas visdar gyvena Lietuvoje, todel is lovos iskrentu uzmerktomis akimis.

Uzmerktos akys atsimerkia. Kalnuose rinktu pupeliu kava, saldus karstis, varvanti dregme ir paseles lekimas Tonio Mitsubishi per gyvybe kunkuliuojancias gatves ismusa bet kokius ivairiose laiko zonose paliktus miego likucius.

Nevaziuokite i Filipinus, jei bijote sustoreti. Sunku bus suskaiciuoti, kiek kartu per diena valgysite. Jei cia lankote artimus zmones, tada valgysite dvigubai daugiau. Negros sala - ne isimtis. Vienintelis skirtumas - jie visur naudoja cukru. Negros salos - tai neaprepiamos cukranendriu plantacijos. Milziniskomis cukraus pagaliuku dozemis apkrauti senoviniai sunkvezimiai puskuoja tirstomis gatvemis i uostus. Is cia cukrus keliauja ne tik po visus Filipinus, ne tik po visa Azija, bet ir po visa pasauli.

Pirmi pusryciai Silay miestelyje netoli Bacolodo: ryziu pyragas su cukrumi, gerkleje limpantis "Tikoy" cukraus mutantas ir kiausiniu pyragas, zinoma, apibarstytas cukrumi. Visa tai sudorojome senove dvelkianciame mediniame pastate, kuriame net 80 metu isikurusi "El Ideale" valgykla. Verslo paveldetojas Markas papusryciavo kartu su mumis. Galiu pridurti, kad pries tai su Toniu (kuris mokosi ir dirba ligonineje slaugu) apsilankeme Tasilay miestelio sporto arenoje, kur savanoriai tikrino senu moteru cukraus kieki kraujyje (diabeto tikrinimas). Uzmove man pirstine ir liepe kisti siaurus popieriaus gabaliukus i buteliukus su senuciu slapimu.

Laimei, Negros garseja ne tik cukrumi, bet ir zuvimi, todel ta klaikiai saldu cukraus skoni burnoje numarino keptu astuonkoju, kreveciu, austriu ir kitokiu kolkas neatpazintu juros grozybiu aitrus skonis.

Kadangi Tonio patrauklioji "Mitsubishi" turi keturis varomus ratus (ir du kiausinius!!!), tai lengvai uzkilome vos ne iki Kanlaono vulkano virsunes. Zadas buvo atimtas. Ir atiduotas tik nusileidus nuo kalno. Vaizdai ikvepia ir stulbina. Grazu kaip Ruandoje. Vingiuoti keliukai kaip gyvates sukasi aplink zaliauojancius zemes galiunus - kalnus, is kuriu tryksta ir lyg i laisve verziasi is aukstai krentantys kriokliai. Supa rukas, is zaliu toliu kyla garai. Kalnuose salta, todel simpatiski senukai ir senutes pardavineja saldzius produktus. Kad butu silciau.

Tarp Bacolodo ir San Salvadoro kaimo kalnuose yra mistine vieta. Sustabdzius automobili nuokalneje ir isjungus varikli masina pradeda riedeti...atgal - i ikalne! Pabandeme desimtis kartu - vis tas pats stebuklas - variklis isjungtas, pavara laisva - o "Mitsubishi" rieda atbulomis i ikalne. Pasirodo, cia veikia kazkoks fizikos desnis. Ne vienas smalsuolis apie tai zino ir atvaziuoja i San Salvadora vien tam, kad isbandytu ir isitikintu ar tai tiesa. Isbandziau. Tiesa. O mes dar iki tikruju magiskosios salies stebuklu dar neprivaziavome...

Griztant is kalnu i Bacoloda ir pakilus virs nedidelio tilto pradejo smarkiai dvokti siera. Juste supykino ir ji vos nepaleido i upeli geros dozes cukraus misinio. Pasirodo, kad Mumbacal kaime yra filipinietiskos pirtys atviroje erdveje. Tai garuojancios vonios, arba karstosios versmes. Tik nelabai supratau, kodel tiek daug filipinieciu ten vaziuoja. Oro temperatura ir dregme nesmarkiai skyresi voniose ir isoreje. I sias pirtis atvaziuoja mazai baltaodziu, todel buvome nekukliai nuziurinejami vietiniu, o virs galvu ratus suko ir medziuose isikibe i menkas sakas kabojo siksnosparniai. Tukstanciai. Dienos sviesoje. Po keliu valandu tunojimo stebuklingose versmese, pastebejau, kad per tas kelias valandas smarkiai pagijo mano zaizda (didele melyne sone), is sonu apsitrauke geltona juostele, rodydama gijimo zenklus. Pabaigai pridursiu, kad iejimas i tas karstasias vonias kainavo 3 Lt. Justei voniu neuzteko, uzsisake 40 min viso kuno (sake, kad buvo beveik viso kuno) masaza. Kuris kainavo begediskai mazai - 13 Lt. Jeigu keliausite i Negros sala ir noresite pasimaudyti su siksnosparniais - patys tos vietos nerasite, bet as nutuokiu, kas zino kelia ;)

Nuo Mumbacal iki Bacolodo - 30 minuciu kelio paselusiu greiciu kalno serpantinais. Jos neprailgsta, ypac klausantis 10 kartu Tonio sukamos tos pacios dainos apie meile. "Love was only made for you and me"...

Negros sala vel apgaubia nejauki tamsa. Audros debesys atnesa kasdieni tropini lietu, kuris per sekunde, lyg pasijuokdamas pavercia rubus i dregna mase. Ayo ayo...